Senovės kinų medicina

Picture
„JEI MES MĄSTOME LIGOTAS MINTIS, PRITRAUKIAME LIGĄ.

JEI GALVOJAME SVEIKAS MINTIS, PRITRAUKIAME SVEIKATĄ.

NEĮMANOMA BŪTI SVEIKAM,TURINT NESVEIKŲ MINČIŲ.

SVEIKATĄ TURITE SUSIKURTI TEISINGU GALVOJIMU, SVEIKU MĄSTYMU.

PAKEISKITE MĄSTYMĄ IR PASIKEIS JŪSŲ KŪNAS! NĖRA NEIŠGYDOMŲ LIGŲ,

YRA TIK NEIŠGYDOMI ŽMONĖS, KURIE YRA ĮSITIKINĘ, KAD NEPASVEIKS.“ 
 
(Joseph Murphy)

  Kinų medicinos lygis senovėje buvo labai aukštas. Senovės Kinijos medikai vien nevaistinių gydymo metodų žinojo apie šimtą. Pagal išlikusias rūmų kronikas ir oficialius diplomatinių susirašinėjimų dokumentus, kai kurie Kinijos imperatoriai gyveno iki 200 metų, o vaikų susilaukdavo būdami 140 metų. Žinoma, imperatoriaus rūmuose buvo daugybė išsimokslinusių medikų, kurie akylai stebėjo valdovo sveikatą, tačiau vis dėlto tai akivaizdžiai liudija, kad kinų medicinos lygis buvo aukštas.

  Tuo tarpu dabartinė vakarietiška medicina neskiria reikiamo dėmesio profilaktikai. O kinų medicina sveikatos sveikatos išsaugojimo ir sveikos gyvensenos klausimus vertino kaip svarbią medicinos žinių dalį. Žinomas priežodis teigia „Per vėlu kasti šulinį, kai nori gerti“. Kitaip sakant, norint būti sveikam, reikia prisilaikyti teisingos gyvensenos ir reiklumo.

  Žmogaus kūną kinų medicina laikė sudėtinga daugialygia sistema, neapsiribojančia vien materialia sudedamąja, todėl ir požiūris į gydymą buvo gilesnis, fundamentalesnis. Fizinis kūnas buvo vertinamas kaip paviršinis lygis, po jo sekė meridianų ir energetinių kanalų lygiai, o dar toliau – emocinis lygis. O pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žmogaus psichikai, jo dvasinei sudedamąjai. Šioje sistemoje kiekvienas aukštesnis lygis įtakojo žemesnį. Tokiu būdu norint pašalinti simptomus ir pasiekti akivaizdaus teigiamo rezultato galima įtakoti fizinį kūną. Tačiau norėdamas išsaugoti sveikatą, žmogus turi pats pasikeisti. Jis turi pasiekti harmonijos su gamta ir įgyti dvasinę ramybę.

  Pasak senovės kinų medikų, liga gimsta sąmonėje. Todėl sveikos gyvensenos koncepcija visų pirma numato teisingą mąstymą, reiškinių priežasčių ir jų pasekmių ryšio sampratą, saiką ir gamtinės švaros palaikymą.
Senovės kinams buvo būdingi ramūs temperamentai, mąstymo ir emocijų santūrumas. Tokia gyvensena Kinijoje susiformavo konfucionizmo ir daosizmo įtakoje. Čia išsivystė senovės visuomenės samprata apie „auksinį vidurėlį“ ir vidurio kelią, kurie leidžia gyventi be pralaimėjimų. Išvada: žmogus turi vengti kraštutinumų visais aspektais, ir tada jis bus sveikas.