Kordicepsas

Kordicepsas Kinijoje laikomas stebuklingu, Dievo duotu augalu. Kiniškasis kordicepsas (lotyniškas pavadinimas Cordyceps sinensis), kurį botanikai priskiria grybų klasei, turi dvejopų savybių: vieną savo biologinio ciklo dalį jis yra augalas, kitą – vabzdys. Vasarą susidariusios kordicepso sporos patenka į drugelio lervą ir pradeda parazituoti. Taip jos pereina iš augalinio į biologinį ciklą. Pažeista lerva įsirausia į žemę. Kaip gemalo kokonas kordicepsas peržiemoja, maitinasi drugelio vikšru, tačiau periodiškai jis kenčia badą, šaltį, deguonies trūkumą. Po tokio egzistavimo žemėje vėl išauga augalas, pasigamina sporos ir ciklas prasideda iš naujo.

Apie šį retą, sugebantį greitai atsigauti augalą, jo gydomąsiais galias, chameleonišką charakterį byloja labai senos kinų legendos. Kinijoje rasti kordicepso savybių aprašymai yra beveik 2000 metų senumo.

Kordicepso ypatingų galių pastebėjimas labai panašus į mūsų Druskininkų gydomųjų vandenų atradimą. Braidžiodami po panemunės pievas vietos gyventojai jau senovėje pastebėjo, jog greičiau sugyja žaizdos, o ten ganomi gyvuliai tiesiog tarpsta. Panašiai Tibeto jakų piemenys, tik gerokai seniau, pastebėjo, kad tam tikroje vietoje pasiganę jakai tampa labai energingi, nepavargdami laigo po plynaukštę. Pradėję juos stebėti piemenys ir patys paragavo nematyto augalo. Gandas apie nepaprastą augalą pasklido, juo ėmė domėtis tų laikų gydytojai.

Kelis kartus savo gydomosiomis savybėmis pralenkiantis ženšenį, kordicepsas jau du tūkstantmečius užima gana svarbią vietą kinų farmakopėjoje. Europa pirmą kartą apie kordicepsą sužinojo 1726 metais. Ilgą laiką Kinijos imperatoriaus aplinkoje gyvenęs jėzuitų vienuolis, rizikuodamas savo gyvybe, kordicepsą atvežė į Paryžių. Tuo metu šį retą ir nepaprastai brangų augalą galėjo vartoti tik imperatoriaus šeima, grybo augimo vietos buvo budriai saugomos, pasikėsinusiems į šį augalą grėsė net mirties bausmė. Todėl tada kordicepsas Europoje ir nepaplito. Turėjo praeiti daugiau nei du šimtai metų, kol į kordicepsą dėmesį atkreipė Vakarų medicina.

Apie kordicepso naudą sveikatai rašoma senuose kinų medicinos traktatuose. Pastaruosius kelis dešimtmečius kordicepsu itin domisi JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Izraelio, Estijos, Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių gydytojai bei mokslininkai. Yra paskelbta šimtai mokslininkų straipsnių apie kordicepsą, ir jų vis daugėja, vos ne kasdien internete galima rasti naujų tyrimų ir jų rezultatų aprašymus.

Kinijos gydomųjų žolių ir augalų farmacijos rinkinyje rašoma:"Kordicepsas prasiskverbia į du meridianus – plaučių ir inkstų. Išgydo šimtus nepakankamumų". Kordicepsas plačiai vartojamas gydyti kosulį ir astmą, inkstų nepakankamumą ir bendrą organizmo nusilpimą. Itin ryškūs rezultatai pastebimi gydant bronchitą, chronišką, ilgai užsitęsusį kosulį, vyrų impotenciją, prospermiją, atnaujina sėklą, palankiai veikia gyvybinę substanciją.

Kordicepso sudėtyje yra betakarotino, vitaminų E ir C, seleno ir cinko, viso to dėka jis pasižymi stipriomis antioksidanto savybėmis. Kordicepso preparatai yra natūralūs antibiotikai, kovojantys su patogeninėmis bakterijomis, virusais, tarp jų ir su herpesu, streptokokais, stafilokokais, gerina kraujo formulę, mažina cholesterino kiekį, stiprina imunitetą.

Kordicepsas – vienintelis žemės augalas, turintis priešnavikinį ir antimetastazinį poveikį, stiprina širdį, veiksmingas esant aritmijai ir kitoms širdies ligoms. Apsaugo kepenis, gelbsti sergant hepatitu, ciroze, chroniškomis inkstų ligomis.

Kordicepso preparatus tikslinga vartoti sergant įvairiais uždegimais, kad jie netaptų chroninėmis ligomis. Kordicepsas atstato visų organų ir sistemų funkcijas, taip pat ir jų savireguliacijos mechanizmą, gydo nevaisingumą, sustiprina lytines funkcijas.

Kordicepso produktai labai plačiai vartojami profilaktikai. Pagrindinis Tradicinės kinų medicinos principas yra "Gydykis, kol esi sveikas. Tvarkos išsaugojimas, o ne netvarkos šalinimas yra aukščiausias išminties principas. Gydytis po to, kai susirgai, tai tas pat, ką kasti šulinį, kai jau esi ištroškęs".

Kalifornijos (JAV) vienos ligoninės gydytojas Džonas Holidėjus (John Holliday), jau daugiau kaip 40 metų tyrinėjantis kordicepsą, parašęs ne vieną knygą apie šį nepaprastą augalą ir tyrimų rezultatus, savo pacientams pataria: "Nebijokite žiniomis apie kordicepsą pasidalinti su savo gydytojais. Tegul jie ateina pas mus, mielai viską parodysim ir papasakosim." To paties palinkėtume ir mes savo pacientams. Nereikės mūsų gydytojams skristi į Kaliforniją, kad sužinotų, ką sugeba kordicepsas. Yra ir Lietuvoje gydytojų, jau daugelį metų tyrinėjančių kordicepsą, pasiekusių puikių rezultatų ir pasiruošusių dalintis savo žiniomis.