Kas yra deguoninė kosmetika?
Deguonis – gamtoje labiausiai paplitęs elementas, aštuntas D. I. Mendelejevo cheminių elementų lentelėje.
Ar jūs kada nors pagalvojote, kiek mes gauname deguonies – daug ar mažai? Ir kiek apskritai reikia deguonies gerai savijautai, nuotaikai, normaliam gyvenimui? Štai keletas įdomių gyvenimo faktų: 90 proc. gyvybiškos energijos žmogaus organizmas gauna naudodamas molekulinį deguonį. 21 proc. – optimalus deguonies kiekis atmosferoje, prie kurio mes jaučiamės komfortiškai. 24-26 proc. deguonies yra ore jūros pakrantėje ar miške, kas žmogaus organizmui patinka dar labiau – jaučiamas gyvybinės energijos antplūdis, pagerėja savijauta, nuotaika, pakyla aktyvumas. 17-18 proc. – sveikatai kritiškas deguonies sumažėjimas atmosferoje (tai būdinga stambiems megapoliams). Tai veda prie organizmo hipoksijos požymių, pasireiškiančių chroninių ligų paaštrėjimu, nuovargiu, depresija, imuniteto sumažėjimu,– t.y. visa „puokštė“ simptomų, kuriuos vadiname „miesto gyventojų stresu“. 12-15 proc. – tai deguonies kiekis stambiuose planetos miestuose, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Taigi, mes esame priversti gyventi chroniškos hipoksijos arba deguoninio alkio sąlygomis. Tai ką tuomet kalbėti apie odą? Odai deguonis būtinas nė kiek ne mažiau nei organizmui visumoje, ir jis aktyviai dalyvauja dujų apykaitoje, t.y. vykdo kvėpavimo funkciją. Per parą žmogaus organizmas per odos dangą išskiria 7-9 g anglies dioksido dujų ir sunaudoja 3-4 g deguonies, kas sudaro apie 2-5 proc. visos dujų apykaitos organizme. Ir vis tiktai oda patiria nuolatinį deguonies trūkumą. Tad kam odai reikalingas papildomas deguonis? Mes juk kvėpuojame, ir mūsų oda taip pat kvėpuoja. Atlikime paprastą testą. Sulaikykite kvėpavimą kaip galima ilgiau. Ką jaučiate? Diskomfortą, nepatogumą, oro trūkumą. O po to, kai vėl giliai įkvepiate – palengvėjimą. Ką jaučia organizmas, kai jam trūksta deguonies, mes galime pajusti. O štai, ką jaučia mūsų ląstelės, kai joms trūksta deguonies, kažin ar mes galime pajusti. Kas gi yra deguonis? Deguonis – tai dujos. Ore jis egzistuoja O2 molekulės pavidalu, juo mes ir kvėpuojame. Kvėpuodama oda iš oro pasisavina tą patį molekulinį deguonį. Bet įterpti jį į kremą tokiame pavidale, kokiam mes šį molekulinį deguonį naudojame, neįmanoma: jis arba išgaruoja iš preparato, arba, paprasčiausiai, neįsisavinamas (lieka paviršiuje ir nepatenka netgi į epidermį). Vadinasi, reikalinga kažkokia transportavimo priemonė, kuri galėtų pirmiausia deguonį ištirpinti preparate, o po to nugabenti į giliuosius odos sluoksnius. Transportavimo priemonė, patikima ir tuo pačiu saugi, vis tiktai buvo atrasta. Tai medžiaga iš perftorgrynangliavandenių grupės, kuri sugeba savyje ištirpinti molekulinį deguonį. (Tyrimai buvo atliekami medicinos srityje ir perftorgrynangliavandeniai pirmiausia buvo naudojami būtent ten kaip universalus kraujo pakaitalas, o jau paskui juos ėmė naudoti kosmetikoje.) Iš esmės, šios medžiagos veikia panašiai kaip mūsų kraujo hemoglobinas, kuris suriša deguonį, o po to atiduoda jį ląstelėms tokiame pavidale, kokiame jos naudoja jį iš oro. Be to, perftorgrynangliavandeniai yra absoliučiai inertiški, t.y. abejingi „kaimynams“, nedalyvauja jokiuose cheminiuose kontaktuose, netoksiški, nekancerogeniški, nesukelia mutacijų, patologinių pakitimų, kas daro juos paprasčiausiai unikaliais kosmetiniais ingredientais. Šiuo metu perftorgrynangliavandeniai visapusiškai ištirti, ir jų saugumas patvirtintas daugybe tyrimų, vykdytų daugiau kaip 20 metų. |
|